SHKAKU I ATEIZMIT NĖ EVROPĖ
Nė Evopėn krishtere tė shek. XIX dhe para saj, u krijuan aso rrethana specifike, ku shumica e besimtarėve filluan tė mos besonin nė atė fe, e mohonin Zotin. Nė fakt, mosbesimi i tyre nuk kishte tė bėjė me tė mohuarit e fesė sė vėrtetė e as Zotin e vėrtėtė, por mohonin besimin nė Zot dhe fenė tė cilėn e predikonte kisha perėndimore.
Kisha nė Evropė e pėrmbante dhe e pėrkrahte tiraninė e errėt, klerikun despot si ytyrė zyrtare tė kishės, duke luftuar dritėn e diturisė nė pėrgjithsi, ashtu qė qėndronte duke pėrkrahur injorancėn dhe duke luftuar shkencėn, e pėrkrahte padrejtėsinė dhe e luftonte tė dejtėn, i pėrkrahte mbretėrit e padrejtė dhe luftonte popullin e pafajshėm e tė shtypur, i pėrkrahte idetė shkatrruese pėr shoqėrinė dhe i luftonte idetė pėrparimtere e kėshtu me radhė, nė realitet ēdo gjė qė pėrkonte me realitetin e faktet. Kjo situatė shkaktoi aso pėrmasa negative nga tėcilat shpėrthyen revulucione ku thirrej pėr liri, barazi, ku njėherėsh mes parullave tė tjera u dėgjua edhe kjo: Tė varet edhe mbreti i fundit me zorrėt e murgut tė fundit .
Atėbotė kisha gjykonte nė atė mėnyrė saqė nga sipėrfaqja e tokės zhduku mijėra dijetarė, shkenctarė e ideologė tė ndryshėm, duke i kryqėzuar tė gjallė, tė cilėt pasi qė jepnin shpirt, ua djegnin trupat e tyre. Tėrė kėtė e bėnin nė emėr tė kishės, nė emėr tė fesė, nė emėr tė Zotit, e nė emėr tė krishtit.
Kur e panė se ēfarė po ndodhė me dijetarėt, mendimtarėt, idealistėt dhe ata qė me sė tepėrmi u dhanė pas shkencės, filluan qė tė mos besojnė nė Zot, ta mohojnė atė fe nė tė cilėn thėrriste kisha dhe filluan tu besojnė argumenteve shkencore, me njė fjalė shkencėn e bėnė Zot.
Shkaktarėt qė njė numėr i madh i tyre u bėnė murgj ishin disa predikues kishtarė tė prishur moralisht dhe ideologjikisht. Nė veqnati mund tė ceket shkaku se pėr tė arritur njohuri rreth Zotit, tė jen njerėzit sa mė afėr tij, ose tė jenėnė shėrbim te tij e tė kishės, arrihej vetėm nėpėrmjet njė mėnyre, e ajo ishte elita e shenjėt qė emroheshin apo quheshin njerėzit e fesė . Nga gjithė kėto shkaqe qė i pėrmendėm e qė domononin nė evropė, rezultuan me paraqitjen e drejtimeve dhe ideologjive tė ndryshme tė cilat filozofinė e tyre do ta sendėrtojnė duke u bazuarnė shqisa, gjegjėsisht ti besojmėasaj qė shihet, preket, gjegjėsisht gjithė ēka ėshtė materjeapo thėnė shkurt,gjithė botėn materiale. Kėshtu ata mohuan gjithė ēka ėshtė metafizike ( gajb ) duke e mohuar me kėtė rast edhe Zotin, shpalljen, engjujt, ahiretin, Xhennetin dhe Xhehennemin.
Mohimii Zotit si Krijues i gjithėsisė dhe ateizmi, arritėn shkallėnn mė tė lartė tė saj nė ideologjinė marksiste e cila preferonte sė tepėrmi parullen e Niēes se : Feja ėshtė opiumi i popullit , apo siē pretendonin disa tė tjerė se: Besimi nė Zot nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm se njė intrigė, dredhi qė e kan shpikur pasanikėt me qėllim qė ata qė nuk i pėrkasin elitės sė lartė yė shoqėrisė dhe tė vobektit, tė jepen pas saj, tė kenė ėndje vetėm botėn e amshueshme, ndėrsakėtė botė duhet harruar dhe lėnė pas dore, qė pasanikėt tė kėnaqen dhe tė disopnojnė me tė mirat e saj. .
Nė kėtė kontekst Karl Marksi u shpreh kėshtu: Zoti nuk e krijoi njeriun, por e vėrtėta ėshtė se njeriu ėshtė ai i cili e shpiku, e krijoi atė .
TĖ KĖQIJAT QĖ ISHIN RRJEDHOJĖ E ATEIZMIT E QĖ GODITĖN EDHE LINDJEN
Me fillimin e luftės ideologjike, nga e cila nuk u kursyen as vendet arabe e islame, u bart edhe te ata e keqja e ateizmit perendimor. Kėshtu , kemi mundur tė vėrejmė bijė e bija Muslimane qė ndyshonin nė Zotin e tyre, e qė filluan tė debatojnė edhe tė polemizojnė rreth kėsaj teme. Tė tillėt ishin disa nga ata qė kishin diplomuar nėpėr univerzitete tė perendimit e qė profesorėt e tyre kishin ndikuar nė mendimet e tyre. Por kishte edhe tė tillė te tė cilėt ideologjia marksiste kishte bėrė ndikim tė madhė, dhe ata u besonin protagonistėve marksistėt e komunistėt , me ērast tė dyjat palėt i kishin tė njėjtat bindje, atė pasqyrė pėr dhe rreth fesė siē kishin perėndimorėt nė perendim pėr tė ( fenė ) e kishin pėrfituar edhe muslimanėt, me njė dallim tė madh nga fakti se nė lindje mbizotron islamin kurse nė perėndim krishterizmi.
Kėta persona me kėto ide pretendonin se jan reformatorė, ndėrsa nė fakt nuk ishin asgjė tjetėr tjetėr pos imituesės tė perendimorėve tė cilėt mendonin dhe logjikonin mu sikur perendimotėt. Kėshtu ata merrnin ide tė ndonjė grupacioni, e qė ideve tė tilla tė cilat donin ti shpalosnin nė mesin e muslimanėt u kishte kaluar koha e ndoshta mė ishin tė harruara qė moti. Megjithatė ata individ pretendonin se jan dijetarėt dhe pėrparimin e nė fakt ata ishin e do tė jen ashtu siē i pėrshkruan Kurani ku thotė:
E ka ndonjė prej njerzėve qė bėn polemikė rreth ēėshtjes sė Allahut, duke mos pasur kurrfarė dije, kurrfarė udhėzimi dhe kurrfarė libri tė besueshėm . ( El Haxhxh: 8 )