|
|
| | Cilėsitė e ēifutėve sipas Kur'anit | |
| | Autori | Mesazh |
---|
Ai_Kacanikasi Admin
Numri i postimeve : 41 Registration date : 04/07/2008
| Titulli: Cilėsitė e ēifutėve sipas Kur'anit Thu Aug 28, 2008 7:25 pm | |
| Cilėsitė e ēifutėve sipas Kur'anit --------------------------------------------------------------------------------
Rezymeja e hutbes: detyra pėr ta kuptuar psikologjinė ēifute siē e tregon Kur'ani/ All-llahu na e ka tėrhjekur vėrejtjen nga pasimi i ithtarėve tė Librit/ mosedukata e ēifutėve me Zotin, subhanehu ve teala/ mosedukata e ēifutėve me pejgamberėt/ roli i ēifutėve nė devijimin dhe prishjen e njerėzve/ si ēifutėt i thejnė marrėveshjet dhe premtimet.
Sot i pėrjetojmė shumė gjėra tė hidhura qė ndodhin anė e mbanė botės. Pa dyshim se tė parėt qė e bartin flamurin e prishjes dhe degjenerimit, shpikjen e konflikteve dhe trazirave nė botė, janė ēifutėt. Pėr tė kuptuat psikologjinė e tyre do tė mundohemi tė lexojmė Kur'anin dhe tė nxjerim nga Kur'an cilėsitė, mu ashtu siē i ka pėrshkruar All-llahu, subhanehu ve teala, i cili mė sė miri i njeh ata, i Cili ua din tė kaluarėn dhe tė ardhmen.
Pse flasim pėr kėtė temė?
1- Qė mos tė bimė edhe ne nė kėto cilėsi tė kėqija, e tė na ndodh neve ajo qė u ka ndodhur atyre.
2- Ta kuptojmė realitetin e tyre, e mos tu besojmė, mos tė bėjmė marėveshje me ta dhe mos tė bashkėpunojmė nė asnjė aspekt.
Vėllezėr besimtar!
All-llahu, subhanehu ve teala, na ka urdhėruar qė tė kujdesimi dhe tė ikim nga cilėsitė e ithtarėve tė librit nė pėrgjithėsi dhe tė ēifutėve nė veēanti. Gjithashtu All-llahu, subhanehu ve teala. Na ka urdhėrua qė tu kundėrshtohemi nė shumė gjėra
Prej fakteve qė e argumenotjnė njė gjė tė tillė ėshtė edhe urdhėri i All-llahu, i Cili na ka urdhėruar qė nė ēdo rekat tė lutemi qė tė na largojė nga rruga e ēifutėve dhe tė krishterėve dhe nga ata qė ecin rrugės sė tyre. Na ka urdhėruar tė themi:
اهْدِنَا الصِّرَاطَ الْمُسْتَقِيمَ صِرَاطَ الَّذِينَ أَنْعَمْتَ عَلَيْهِمْ غَيْرِ الْمَغْضُوبِ عَلَيْهِمْ وَلَا الضَّالِّينَ .
"Udhėzona (pėrforcona) nė rrugėn e drejtė! Nė rrugėn e atyre, tė cilėt i begatove me tė mira, jo nė tė atyre qė kundėr veti tėrhoqėn hidhėrimin, e as nė tė atyre qė e humbėn veten!". (El-Fatiha: 6-7).
Qė pas kėsaj lutje tė themi Amin me zė tė ngritur, tė dridhet xhamia nga zėri i monotesitėve, duke deklaruar diferencimin nga ēifutėt, mbi tė cilėt ėshtė hidhėruar All-llahu dhe nga tė krishterėt, tė cilėt janė tė devijuar.
Amini, me tė cilin e pėrfudnojmė fatihan, ka domethėnie tė mėdha, mirėpo shumica prej neve nuk i dinė kėto domethėnie, andaj duhet rishikuar kėto kuptime
dhe ta themi me zemėr tė pastėr dhe tė dlirė
All-llahu subhanehu ve teala, poashtu na e ka tėrhjekur vėrejtjen nga ngurtėsia e zemrės, cilėsi e pėrshtatshme pėr ithtarėt e Librit, e sidomos ēifutėve duke thėnė:
أَلَمْ يَأْنِ لِلَّذِينَ ءَامَنُوا أَنْ تَخْشَعَ قُلُوبُهُمْ لِذِكْرِ اللَّهِ وَمَا نَزَلَ مِنَ الْحَقِّ وَلا يَكُونُوا كَالَّذِينَ أُوتُوا الْكِتَابَ مِنْ قَبْلُ فَطَالَ عَلَيْهِمُ الْأَمَدُ فَقَسَتْ قُلُوبُهُمْ وَكَثِيرٌ مِنْهُمْ فَاسِقُونَ
"A nuk ėshtė koha qė zemrat e atyre qė besuan tė zbuten me kėshillat e All-llahut dhe me atė tė vėrtetėn qė zbriti (me Kur'an), e tė mos bėhen si ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė libri mė parė e zgjati koha dhe zemrat e tyre u shtangėn e shumė prej tyre janė jashtė rrugės". (El-Hadid: 16).
Na ka ndaluar prej pėrēarjes dhe divergjencave, tė cilat u kanė ndodhur atyreve:
و لا تَكُونُوا كَالَّذِينَ تَفَرَّقُوا وَاخْتَلَفُوا مِنْ بَعْدِ مَا جَاءَهُمُ الْبَيِّنَاتُ وَأُولَئِكَ لَهُمْ عَذَابٌ عَظِيمٌ..
"E mos u bėni si ata qė u ndanė dhe u pėrēanė pasi u patėn zbritur argumentet. Ata do tė pėsojnė njė dėnim tė madh". (Ali Imran: 105).
Nė pėrgjithėsi ne jemi tė urdhėruar qė tė ruhemi nga morali i tyre dhe nga pėrgjajėsimi nė fjalėt, veprat dhe besimet tona.
Nėse dėshirojmė tė mos bijmė nė cilėsitė e tyre, do ti paraqesim kėto cilėsi:
Paedukata e tyre me All-llahun, subhanehu ve teala, dhe me pejgamberėt e Tij. Ēifutėt konisderohen njerėzit qė mė sė paku kanė edukatė me Zotin dhe pejgamberėt. Prej shembujve ku del nė sesh paedukat e tyre me Zotin, tebareke ve teala, ėshtė thėnia e tyre:
All-llahu ėshtė i varfėr e ata janė tė pasur, Uzejri ėshtė biri i Zotit, Dora e All-llahut ėshtė e shtėrnguar, thėnia e tyre e njohur: dėgjuam dhe nuk respektuam.
Nga paedukata e tyre me Zotin ėshtė edhe thėnia e tyre Musait, alejhisselam, na mundėso ta shohim Zotin publikisht. Nuk u mjaftuan me ka, por shkruajtėn libra vet e thanė se kėtijanė nga Zoti. All-llahu subhanehu ve teala, duke sqaruar kėtė realitet thotė:
فَوَيْلٌ لِلَّذِينَ يَكْتُبُونَ الْكِتَابَ بِأَيْدِيهِمْ ثُمَّ يَقُولُونَ هَذَا مِنْ عِنْدِ اللَّهِ لِيَشْتَرُوا بِهِ ثَمَنًا قَلِيلاً فَوَيْلٌ لَهُمْ مِمَّا كَتَبَتْ أَيْدِيهِمْ وَوَيْلٌ لَهُمْ مِمَّا يَكْسِبُونَ
"Ėshtė shkatėrrim pėr ata qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: "Ky ėshtė prej All-llahut"! E pėr tė arritur me tė njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka fitojnė". (El-Bekare: 79).
Kėto janė vetėm disa shembuj tė pakėt pėr mosedukatėn e tyre me Zotin, subhanehu ve teala, i Cili u ka dhėnė dhunti tė panumėrta dhe i ka mbivlerėsuar mbi mbarė njerėzit.
Sa i pėrket mosedukatės sė tyre me pejgamberėt, ato janė aq shumė saqė nukmund tė numėrohen. Ata e munduan Musain, alejhisselam, me llojlloj gjėrash, edhe pse e dinin se ai ėshtė Pejgamber i All-llahut, andaj Musai, alejhisselam, e urrente kėtė metodė tė fėlliqur tė tyre, kėshtuqė All-llahu na e tregoi kėtė duke thėnė:
وَإِذْ قَالَ مُوسَى لِقَوْمِهِ يَاقَوْمِ لِمَ تُؤْذُونَنِي وَقَدْ تَعْلَمُونَ أَنِّي رَسُولُ اللَّهِ إِلَيْكُمْ فَلَمَّا زَاغُوا أَزَاغَ اللَّهُ قُلُوبَهُمْ وَاللَّهُ لَا يَهْدِي الْقَوْمَ الْفَاسِقِينَ
"Dhe, (rikujto) kur Musai popullit tė vet i tha: "O popull imi, pse mė shqetėsoni kur e dini se me tė vėrtetė unė jam i dėrguar i All-llahut te ju!" E kur ata u shmangėn (nga e vėrteta), All-llahu i largoi zemrat e tyre, pse All-llahu nuk e vė nė rrugė tė drejtė popullin e prishur". (Es-Saff: 5).
Andaj All-llahu, tebareke ve teala, na e tėrhoqi vėrejtjen nga kjo vepėr e tyre duke na thėnė:
يَا أَيُّهَا الَّذِينَ ءَامَنُوا لا تَكُونُوا كَالَّذِينَ ءَاذَوْا مُوسَى فَبَرَّأَهُ اللَّهُ مِمَّا قَالُوا وَكَانَ عِنْدَ اللَّهِ وَجِيهًا.
"O ju qė keni besuar, mos u bėni si ata qė e ofenduan Musain, e All-llahu e pastroi atė nga ajo qė i thanė. Ai tek All-llahu ishte me famė". (El-Ahzab: 69).
vazhdon.... | |
| | | Ai_Kacanikasi Admin
Numri i postimeve : 41 Registration date : 04/07/2008
| Titulli: Cilėsitė e ēifutėve sipas Kur'anit Thu Aug 28, 2008 7:28 pm | |
| Mos tė flasim pėr dėmet qė ia kanė bėrė Isaut, alejhisselam. Kėto mundime arriten deri te tentimi pėr ta kryqėzuar ate, mirėpo All-llahu e shpėtoi. All-llahu na e tregon pranimin e kėtij gabimi nga ana e tyre duke thėnė:
وَقَوْلِهِمْ إِنَّا قَتَلْنَا الْمَسِيحَ عِيسَى ابْنَ مَرْيَمَ رَسُولَ اللَّهِ وَمَا قَتَلُوهُ وَمَا صَلَبُوهُ وَلَكِنْ شُبِّهَ لَهُمْ وَإِنَّ الَّذِينَ اخْتَلَفُوا فِيهِ لَفِي شَكٍّ مِنْهُ مَا لَهُمْ بِهِ مِنْ عِلْمٍ إلا اتِّبَاعَ الظَّنِّ وَمَا قَتَلُوهُ يَقِينًا.
"Madje pėr shkak tė thėnies sė tyre: "Ne e kemi mbytur Mesihun, Isain, birin e Merjemes, tė dėrguarin e All-llahut". Po ata as nuk e mbytėn as nuk e gozhduan (nuk e kryqėzuan nė gozhda), por atyre u pėrngjau. Ata qė nuk u pajtuan rreth (mbytjes sė) tij, janė nė dilemė pėr tė (pėr mbytje) e nuk kanė pėr tė kurrfarė dije tė saktė, pėrveē qė iluzojnė. E ata me siguri nuk e mbytėn atė". (En-Nisa: 157).
Sa i pėrket dėmtimeve qė ua kanė bėrė pejgamberėve nė pėrgjithėsi, All-llahu, tebareke ve teala, na tregon pėr kėtė ves tė tyre duke thėnė:
لَقَدْ أَخَذْنَا مِيثَاقَ بَنِي إِسْرَائِيلَ وَأَرْسَلْنَا إِلَيْهِمْ رُسُلاً كُلَّمَا جَاءَهُمْ رَسُولٌ بِمَا لا تَهْوَى أَنْفُسُهُمْ فَرِيقًا كَذَّبُوا وَفَرِيقًا يَقْتُلُونَ.
"Ne patėm marrė besė prej beni israilėve, atyre u dėrguam pejgamberė, por sa herė qė u erdhi atyre ndonjė pejgamber qė (me mėsime) nuk u pėlqeu epsheve tė tyre, ata disa prej tyre i pėrgėnjeshtruan, kurse disa tė tjerė i mbytėn". (El-Maide: 70).
Vėllezėr besimtar!
Njerėz qė kanė kėtė natyre, paedukatė me Zotin, vrasje e njerėzve mė tė ndershėm, kush ėshtė ai i menēur i cili mendon se do ta respektojnė dhe nderojnė ate?! Kush ėshtė ai qė mendon se marėdhėniet me ta do ti mbron ata nga dėmet e tyre
kjo ėshtė gjė e pamundshme dhe shenjė e injorancės nė fe.
Prej cilėsive tė thelluara nė vetėdijen e tyre ėshtė veprimi i krimeve dhe mosndalimi i tyre. Pėr kėtė edhe i ka mallkuar All-llahu subhanehu ve teala, duke thėnė:
لُعِنَ الَّذِينَ كَفَرُوا مِنْ بَنِي إِسْرَائِيلَ عَلَى لِسَانِ دَاوُدَ وَعِيسَى ابْنِ مَرْيَمَ ذَلِكَ بِمَا عَصَوْا وَكَانُوا يَعْتَدُونَ كَانُوا لا يَتَنَاهَوْنَ عَنْ مُنْكَرٍ فَعَلُوهُ لَبِئْسَ مَا كَانُوا يَفْعَلُونَ تَرَى كَثِيرًا مِنْهُمْ يَتَوَلَّوْنَ الَّذِينَ كَفَرُوا لَبِئْسَ مَا قَدَّمَتْ لَهُمْ أَنْفُسُهُمْ أَنْ سَخِطَ اللَّهُ عَلَيْهِمْ وَفِي الْعَذَابِ هُمْ خَالِدُونَ وَلَوْ كَانُوا يُؤْمِنُونَ بِاللَّهِ وَالنَّبِيِّ وَمَا أُنْزِلَ إِلَيْهِ مَا اتَّخَذُوهُمْ أَوْلِيَاءَ وَلَكِنَّ كَثِيرًا مِنْهُمْ فَاسِقُونَ
"Ata qė mohuan tė vėrtetėn nga beni israilėt, u mallkuan prej gjuhės sė Davudit dhe Isait, tė birit tė Merjemes. Kėshtu u veprua sepse kundėrshtuan dhe e tepruan. Ata ishin qė nuk ndalonin njėri-tjetrin nga e keqja qė punonin. E ajo qė bėnin ishte e shėmtuar. I sheh shumė prej tyre qė i miqėsojnė ata qė mohuan. E keqe ėshtė ajo qė i pėrgatitėn vetes sė tyre, ngase All-llahu ėshtė i hidhėruar kundėr tyre dhe ata pėrjetė janė nė azab (nė vuajtje tė dėnimit). Sikur tė ishin ata qė vėrtet e besojnė All-llahun, pejgamberin dhe atė qė i zbriti atij, nuk do t'i zinin pėr miq ata (idhujtarėt), por shumica prej tyre janė fasika (mėkatarė)". (El-Maide: 78- 81).
Ēifutėt nuk u mjaftuan me veprimin e gjėrave tė shėmtuara, por edhe i stimuluan tė tjerėt nė to, edhe nė qoftė se i shtin kjo nė shpenzimin e pasurisė pėr tua ofruar dhe zbukuruar njerėzve. All-llahu subhanehu ve teala, duke e sqaruar kėtė gjė thotė:
أَلَمْ تَرَ إِلَى الَّذِينَ أُوتُوا نَصِيبًا مِنَ الْكِتَابِ يَشْتَرُونَ الضَّلَالَةَ وَيُرِيدُونَ أَنْ تَضِلُّوا السَّبِيلَ
"A nuk i vure re (Muhammed) ata qė iu pate dhėnė pjesė nga libri (paria fetare jehude) se si e vazhdojnė rrugėn e gabuar dhe dėshirojnė qė e edhe ju tė humbni!?". (En-Nisa: 44).
Sikurse dihet ky ajet ka zbritur pėr ēifutėt nė kohėn e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Nė kėtė ajet tregohet shumė qartė pasioni i tyre pėr prishje tė njerėzve, e cila deri mė sot ėshtė e pranishme nė mesin e tyre. Nėse kėrkon kush qėndron pas bankave mė tė mėdhaja kamatore, shtėpive tė filmit, industrisė sė alkoolit, drogės, duhanit, modės, rrjetit tė prostitucionit tė organizuar, etj, do ti gjesh se ata janė ēifutėt.
Kjo cilėsi e shėmtuar e meriton kėrcėnimin e All-llahut, subhanehu ve teala, i Cili thotė:
إِنَّ الَّذِينَ يُحِبُّونَ أَنْ تَشِيعَ الْفَاحِشَةُ فِي الَّذِينَ ءَامَنُوا لَهُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌ فِي الدُّنْيَا وَالْآخِرَةِ وَاللَّهُ يَعْلَمُ وَأَنْتُمْ لا تَعْلَمُونَ..
"Ata, tė cilėt dėshirojnė qė te besimtarėt tė pėrhapet imoraliteti, ata i pret dėnimi i dhembshėm nė kėtė dhe nė botėn tjetėr. All-llahu di (tė fshehtat) e ju nuk i dini". (En-Nur: 19).
Andaj All-llahu, subhanehu ve teala, na ka ndaluar imitimin e ēifutėve nė kėtė cilėsi, nė pėrhapjen e ēorodisė nė mesin e muslimanėve, nė ēfarėdo qoftė mėnyre, me shitje, me stimulim, me heshtje ndaj tė keqės, etj. Andaj nuk na lejohet tė sheshim dhe tė blejmė revista imorale, as filma imoral, nuk sheshim dhe nuk blejmė duhan, ose aparaturė e cila sjelle degjenerimin moral nė familje. Duhet tė ikim nga kjo sjellje e cila fatkeqėsisht ka depėrtuar nė mesin e muslimanėve, nga dėshira pėr tė fituar pasuri
All-llahu mos lėshoftė bereqet nė atė pasuri e cila shkakton denimin e tij nė dynja dhe ahiret.
vazhdon... | |
| | | Ai_Kacanikasi Admin
Numri i postimeve : 41 Registration date : 04/07/2008
| Titulli: Cilėsitė e ēifutėve sipas Kur'anit‏ Thu Aug 28, 2008 7:29 pm | |
| Vėllezėr musliman!
Prej cilėsive mė tė dalluara tė ēifutėve ėshtė thyerja e marėveshjeve dhe premtimeve. Ata kanė thyer marėveshjen e Zotit dhe tė pejgamberėve, e nuk po e thejnė tė njerėzve. All-llahu, subhanehu ve teala, kėtė e ka regjistruar nė Librin e Tij duke thėnė:
أو كلما عاهدوا عهدا نبذه فريق منهم بل أكثرهم لا يؤمنون
"Sa herė qė ata kanė dhėnė ndonjė premtim, njė grup prej tyre e hodhi atė, por shumica e tyre nuk beson". (El-Bekare: 100).
Dhe thotė:
وَإِذْ أَخَذْنَا مِيثَاقَ بَنِي إِسْرَائِيلَ لَا تَعْبُدُونَ إلا اللَّهَ وَبِالْوَالِدَيْنِ إِحْسَانًا وَذِي الْقُرْبَى وَالْيَتَامَى وَالْمَسَاكِينِ وَقُولُوا لِلنَّاسِ حُسْنًا وَأَقِيمُوا الصَّلَاةَ وَءَاتُوا الزَّكَاةَ ثُمَّ تَوَلَّيْتُمْ إِلَّا قَلِيلًا مِنْكُمْ وَأَنْتُمْ مُعْرِضُونَ،
"(Pėrkujtoni) Kur ne morėm zotimin e bijve tė israilit; mos adhuroni tjetėrkė pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimave, ndaj tė varfėrve dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; Faleni namazin dhe jepni zeqatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet shpinėn zotimit". (El-Bekare: 83).
أَلَمْ تَرَ إِلَى الْمَلَإِ مِنْ بَنِي إِسْرَائِيلَ مِنْ بَعْدِ مُوسَى إِذْ قَالُوا لِنَبِيٍّ لَهُمُ ابْعَثْ لَنَا مَلِكًا نُقَاتِلْ فِي سَبِيلِ اللَّهِ قَالَ هَلْ عَسَيْتُمْ إِنْ كُتِبَ عَلَيْكُمُ الْقِتَالُ أَلَّا تُقَاتِلُوا قَالُوا وَمَا لَنَا أَلَّا نُقَاتِلَ فِي سَبِيلِ اللَّهِ وَقَدْ أُخْرِجْنَا مِنْ دِيَارِنَا وَأَبْنَائِنَا فَلَمَّا كُتِبَ عَلَيْهِمُ الْقِتَالُ تَوَلَّوْا إِلَّا قَلِيلًا مِنْهُمْ وَاللَّهُ عَلِيمٌ بِالظَّالِمِينَ..
"A nuk ke marrė vesh pėr parinė e bijėve tė israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguari tė tyre (Shem'unit): "Cakto pėr ne njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut"! Ai (pejgamberi) tha: "A mund tė ndodhė qė nėse lufta u bėhet obligim ju tė mos luftoni"! Ata thanė: "E ē'kemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e All-llahut, kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijtė tanė"? E kur u obliguan me luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapėn. All-llahu ėshtė i njohur pėr punėt e zullumqarėve". (El-Bekare: 246).
Kjo ka ndodhur para ardhjes sė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e kur erdhi Islami dhe Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, erdhi nė Medinė, bėri marėveshje me ta, mirėpo ata e thyen kėtė marėveshje shumė herė, bėnė komplote tė shumta sė bashku me fiset jomuslimane, derisa u hakmor Zoti prej tyre dhe i poshtėrsoi.
Besimtar tė nderuar!
Nėse kjo ėshtė edukata e tyre me All-llahun dhe me pejgamberėt e tij, si ka mundėsi tė jetė me tjerėt?!
Andaj muslimanėt nuk duhet tu besojnė pa marė parasysh se ēfarė marveshje dhe garanca japin ata, pasiqė ata jėn njerėzit mė armiqėsor ndaj besimtarėve, sikurse na ka treguar All-llahu, subhanehu ve teala:
لَتَجِدَنَّ أَشَدَّ النَّاسِ عَدَاوَةً لِلَّذِينَ ءَامَنُوا الْيَهُودَ وَالَّذِينَ أَشْرَكُوا
"Gjithqysh ti do tė vėresh se jehuditė dhe ata qė i pėrshkruan Zotit shok (idhujtarėt) janė njerėzit me armiqėsi tė fortė kundėr besimtarėve (kundėr muslimanėve)
". (El-Maide: 82).
Muslimanėt duhet tė jenė tė kujdeshėm e mos tė ecin rrugės sė tyre, mos tė thejnė marvėshjet dhe garancat, pa marė parasysh gjendjet dhe situatat, duke iu pėrgjigjur urdhėrit tė All-llahu, i cili ka thėnė:
وأوفوا بعهد الله إذا عاهدتم ولا تنقضوا الأيمان بعد توكيدها وقد جعلتم الله عليكم كفيلاً إن الله يعلم ما تفعلون.
"Meqė keni premtuar, pra zbatojeni premtimin e dhėnė ndaj All-llahut, e mos i prishni betimet pasi i keni vėrtetuar ato, duke qenė se All-llahun e bėtė garant tuajin. Vėrtet, All-llahu e di se ēka punoni". (En-Nahl: 91).
Tė nderuar besimtar kėto janė disa cilėsi tė cilat patėm mundėsi tua prezentojmė nė kėtė ligjeratė, edhe pse tė gjitha nuk janė pėrmbledhur nė kėtė hutbe, mbetemi me shpres se nė ndonjė takim tjetėr do tė flasim edhe mė shumė rreth kėtij populli kriminel e zullumqar.
All-llahun e lusim qė tė na udhėzojė, tė na ndihmojė kundėr shejtanit dhe ushtrisė sė tij, tė na fal gabimet dhe mėkatet, neve, prindėrve tanė dhe mbarė muslimanėve. | |
| | | Sponsored content
| Titulli: Re: Cilėsitė e ēifutėve sipas Kur'anit | |
| |
| | | | Cilėsitė e ēifutėve sipas Kur'anit | |
|
Similar topics | |
|
| Drejtat e ktij Forumit: | Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
| |
| |
| |
|